Lietuvių kalbos egzamino konspektas

Apimtis: 3051 žodžiai (-ių) · Patalpinta: 2012-10-15 18:25:44 · Įvertinimas:
1.Gimtosios kalbos ir jos kulturos reiksme.
Rupinimasis kalbom budingas visom tautom.Jau vienas zymiausiu musu rastijos pradininku Mikolojus Dauksa akcentavo,kad kalba-labai svarbus tautos pozymis.Kalba,jos kultura svarbi kiekvienai asmenybei.Is kalbos gaug ka galima spresti apie zmogu,jo issilavinima,morale.kalbos kultura svarbiausiai bendrinei kalbai.Kai tauta gali susikalbeti.Taciau ji turi buti reguliuojama nedarkoma tinkamai vartojama.Lotynu kalb.egzistavo pries 2000m.,bet ji yra tobulumo pvz.Prancuzu kalb.1635m.Isteigta prancuzu akademija,kuri rupinosi naujai pasirodziusiu zodziu,forma.Jai buvo suteikta teise aprobuot kiekviena n.zodi,jo forma.Vok.,Italu ir kitu kulturingu tautu pozymis yra rupinimasis savo kalba,tai yra vienas is kulturingos apraiskos bruozu.
Pirmasis kuris atkreipe demesi i kalbos gryninimo klausymus buvo Mazosios Lt. Jonas.Bretkunas.(1536-1602)16a.Jis 1579-1590m.Verte I lt.kalba Biblija arba Sv.rasta ir susirupines lt.kalbos vertimo kokybe,kreipesi I prusijos kunigaiksti prasydamas sudaryti lt.kalba ismanancia kunigu komisija,jo vertimams tikrinti.
Mykolojus Dauksa(vertejas)Is lenku kalb.verte J.Vujeko”Postila katolicka”.Ypatinga demesi skyre vertimo kokybei.1599m.
Savo rasto,kalbos kokybe rupinosi: K.Sirvidas,J.ulcas,K.Donelaitis((1714-1780)Grozines lit.pradininkas)
Liudvikas Reza isleido K.Donelaicio”Metus”,bei juos redagavo.D.Poska,veliau dirbo norminimo darba broliai A,J.Juskos(1815-1886),A.Baranauskas(1835-1902)
Visu siu zmoniu darbas neturejo istorines vertes ,nes sie tyrinetojai neturejo aiskios tyrinejimo sistemos,o ir patys nebuvo tam pasiruose.Nebuvo susipazyne su bendrais kalbos desniais,neturejo mokslinio pagrindo.Taciau vertinga tai,kad surinko kalbos norminimui daug reikalingos medz.
Nors 1 lt.knyga laikoma M.Mazvydo “Katekizmas”1545.taciau 1962m.V.U.bibliotekose buvo rastas tekstas,kuris priklause 1503m.,tai buvo poteriu tekstas”Traktatas kunigams”.Ji sudare 3poteriai,dzuku kalba.
2.Kalbos kultura ir stilistika.
Kalbos kultura yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas.Kalbos kultura galima suprasti siauraja ir placiaja prasme:
Siauraja-tai kalbos taisyklingumas.Turime vartoti iteisintus zodzius ir normines ju reiksmes,taisiklingus sakinius.Tai kalbos kulturos pagrindu pagrindas.Jokios kalbos grozybes nedaug gelbes,jei kalba bus netaisiklinga.Taisiklingumas-pagrindinis kalbos kulturos reikalavimas.
Placiaja-Be kalbos taisiklingumo yra kalbos etika ir estetika.(Ar sugeba zmogus ne tik taisiklingai,bet ir graziai,kulturingai bendrauti,patraukti,sudominti,daryti poveiki.)Estetika-Kad kalba butu grazi:vaizdinga,zodinga ,itaigi.
Etika-kalba kulturinga,mandagi.
3.Bndrieji geros kalbos reikalavimai,kitu kalbu itaka jai.
Kitu kalbu itaka kalbai-jis labia pavijingas,nes delkitu kalbu poveikio atsiradusios klaidos yra didziausios.Kitos kalbos ypac veikia leksika:atsiranda be reikalo pasiskolintu zodziu-barbarizmu:is lenku plemas-deme,,vertalu issireiskimas-posakis,pasakymas.daznai lt.zodis pavartojamas ne sava reiksme :zino-moka,nusiimk-nusivilk palta.Labiausiai kalbos sistema griauna is kitu kalbu paimti sintakses dalykai:skambina ant pianino=pianinu,savaites laikotarpyje=per savaite.
Bendrieji geros kalbos reikalavimai -
4.Taisiklingos kalbos ugdymas,J.Jablonskis,jo taisymai.
Jonas Jablonskis(1860-1930)Rygiskiu Jonas.Tik jis 19a.IIpusej pradejo norminti kalba norminiu pagrindu.Jis buvo bendrines kalbos tevas,didziausias lt.bendrines kalbos ugdytojas,tyrinetojas,tobulintojas,jos pagrindu kurejas,sugebejes atskirti ir iskelti tai,kas lietuviu nacionalines kalbos kurimo procese yra nauja ir pazangu,progresyvu.jis buvo lt.kalb.sintakses mokslo,terminologijos mokslo ir apskritai