Burnos ertmės struktūros: liežuvis, dantys, lūpa

  ·  
kai sulėtėja raida ar pakinta medžiagų apykaita. viena šių linijų – neonatalinė - būna ryškesnė ir atsiranda emaliui formuojantis po gimimo. Antra matomų ruožų rūšis – Hunterio-Šregerio linijos, kurios dažniausiai išsidėsto statmenai į danties paviršių ir išryškėja dėl nevienodos prizmių pluoštelių krypties.
Emalio plokštelės – tai smulkūs plyšeliai, nusidriekę nuo emalio pav dentino link, kartais net įsiterpia į dentiną. Tai nemineralizuotos emalio vietos, pripildytos į keratiną panašios organinės medžiagos. Šiose vietose gerai vyksta medžiagų apykaita tarp emalio ir burnos turinio, tačiau pro čia gali prsiskvebrti mikrobų. Emalio pluoštai – tai mažiau mineralizavusios emalio vietos, kur prizmės atrodo kaip tamsūs ruožai. Jie yra šakoti ir turi daug daugiau emalio baltymų. Emalio verpstės yra dentino skverbimasis į emalio vidų.
Dentinas, dentinum
Dentinas sudaro didžiąją danties dalį. Tai kieta, tampri, baltai gelsvos spalvos medžiaga, kurios apie 70 pr neorganiniai junginiai, 20pr organiniai junginiai ir 10pr vanduo. Neturi nei kraujagyslių, nei ląstelių. Vainiko srityje jį dengia emalis, Šaknų srityje jį dengia cementas. Jį išvarsto žvaigždiškai išsidėstę vamzdeliai, tarp kurių yra pagrindinė medžiaga. Kartais jie šiek tiek įsiskverbia į emalį. Išsidėsto viena eile riboje tarp pulpos ir dentino, o su amžiumi mažėjant pulpos ertmei – keliomis eilėmis. Kiekvieno vamzdelio viduje yra odontoblasto atauga – Tomeso skaidula. Tomeso skaidulos reikalingos danties medžiagų apykaitai ir yra svarbios dentino genezei. Vamzdeliai, visiškai susiformavus dentinui, pamažu pradeda trumpėti ir net užanka, atitinkamai trumpėja ir skaidulos, kurios dažnai nesiekia vamzdelių galo. Likusioje kanalėlio dalyje yra kolageno ir kanalėlio skysčio( panašus į audinių skystį). Dentino jautrumas yra susijęs su kanalėlio skysčio cirkuliacija. Esant patologijai, ėduonis slenka vamzdeliais ir lemia tam tikrų dentinoblastų mirtį. Tarp vamzdelių yra lygiagrečiai su danties pav esančių kolageninių skaidulų, kurios palengva mineralizuojasi. Dentino mineralizacija nehomogeniška, prasideda dauginiais sferiniais kamuolėliais, kurie didėja ir susilieja. Mineralinę dentino medžiagą sudaro hidroksiapatito kristalai, kurie išsidėsto lygiagrečiai su kolageninėmis skaidulomis arba žvaigždiškai dentino kamuolėliuose. Mažiau mineralizuotos linijos – Ebnerio linijos, kurios išsidėsto statmenai į vamzdelius. Ryškios tokios linijos vad kontūrinėmis. taip pat matyti neonatalinė linija.
Dentinas, kitaip nei emalis, gaminamas ir dančiui prasikalus. kaupiasi iš pulpos pusės, kur išsidėstę dentinoblastai. Antrinis dentiną susidaro, kol dantis yra gyvas, todėl pulpos ertmė palaipsniui mažėja. Antrinis dentinas susidaro žymiai lėčiau nei pirminis, jį gamina daug mažiau dentinoblastų, be to jame daug mažiau dentino vamzdelių, jų kryptis ne tokia taisyklinga, mineralizacija šiek tiek skiriasi, todėl riba tarp pirminio ir natrinio dentinų gana ryški. Dar skiriami reparacinis ir skaidrusis dentinai. Reparacinis formuojasi, reaguojant pulpai į kokius nors dirgiklius, dažniausiai būna tik pažeistoje vietoje, mažiau mineralizuotas nei pirminis, vamzdeliai išsidėsto lb netvarkingai, gali visai nebūti. Skaidriojo gali atsirasti dėl supermineralizacijos, dančiui senstant. jos metu impregnuojami dentino vamzdeliai ir išnyksta dentinoblastų ataugėlės. Dažniausiai apima dantų šaknis, bet gali būti ir kt vietose.
Dentino jautrumo mechanizmai nėra visiškai aiškus. manoma, kad jis priklauso nuo pakitusio osmosinio slėgio ar kapiliarinių jėgų, kurios veikia dentinoblastų ataugas vamzdeliuose. Sutrumpėdamos ar pailgėdamos jos sudirgina dentinoblastų kūnus, kurie apraizgyti nervinėmis skaidulomis, kurių sudirginimas tikriausiai ir sukelia skausmo pojūtį.
Cementas, cementum
Tai mineralizuota (bet mažiau nei dentinas), panaši į kaulą medžiaga, dengianti dentiną plonu sluoksniu šaknies srityje. 200-300mkm storis.
60 % atvejų emalis ... (tęsinys kitame puslapyje)
Panašūs darbai