Burnos ertmės struktūros: liežuvis, dantys, lūpa

Apimtis: 3604 žodžiai (-ių) · Patalpinta: 2012-11-03 21:34:07 · Įvertinimas:
daug skonio svogūnėlių. Į vagelės dugną atsiveria serozinis seilių liaukutės, gulinčios tarp liežuvio ruožuotųjų raumenų skaidulų.
Lapiniai speneliai yra rudimentiniai. juos sudaro keletas lapo formos spenelių, atskirtų statmenomis vagelėmis. Išsidėstę liežuvio kraštų užpakalinėje dalyje, turi mažai skonio svogūnėlių.
Liežuvio šaknies gleivinėje spenelių nėra, bet epitelio paviršius nelygus. Iškilumos atsiranda dėl gleivinėje esančių limfinių mazgelių. Čia daug gleivinės kriptų, į kuria atsiveria liežuvio liaukų latakai. Limfoidinio audinio sankaupos formuoja liežuvio migdolą.
Ruožuotieji raumenys sudaro liežuvio kūną. pluoštai eina trimis statmenomis kryptimis. Tarp skaidulų esančiame puriajame JA daug riebalinio audinio skiltelių. Čia išsidėsčiusios seilių liaukų galinės dalys.
Riboje tarp raumenų sluoksnių ir gleivinės nugarinio liežuvio paviršiaus yra labai stipri JA plokštelė, kurią sudaro susipynę kolageninių ir elastinių skaidulų pluoštai.
Liežuvio seilių liaukos yra 3 rūšių: baltyminės, gleivinės ir mišriosios. Baltyminės išsidėstę šalia pyliminių spenelių, gleivinės yra liežuvio šaknyje ir kraštuose, mišriosios – priekinėje dalyje.
Dantys, dentes

Dantys iš dalies įsiterpę į žandikaulių dantinių ataugų duobutes. nors tam tikrų dantų grupių funkcijos ir skiriasi, bet histologinė struktūra beveik vienoda.
Dantį sudaro vainikas, kaklelis ir viena ar kelios šaknys. Danties struktūriniai elementai: pulpa, dentinas, cementas, emalis. Žandikaulio danties alveolėje dantį sutvirtina dančio raištis.

Emalis, enamelum
Jo storis vietom siekia 1-2 mm. Tai kiečiausias organizmo audinys, sudarytas iš 96 pr mineralinių (vyrauja apatitų pavidalo Ca fosfatas, taip pat yra CaCO3, kalcio fluorido, magnio fosfato ir kt druskų), 2 pr organinių medžiagų ir 2 pr vandens. Emalis neturi ląstelių, kraujagyslių ir nervų. Jį sudaro emalio prizmės, išsidėsčiusios žvaigždiškai, dažniausiai įstrižai dentino, nuo dentino – emalio jungties link danties paviršiaus. Jų forma nėra taisyklinga, diametras 5-6 mkm, ilgis –iki 2,5 mm(per visą emalio storį). Dažniausiai jos išsidėsto kaip čerpių arkados (57pr), būna ovalios (30pr), netaisyklingos formos (11pr) ar šešiakampės (2pr). Jas suklijuoja nedidelis kiekis organinės medžiagos. Jau šiek tiek padidintuose danties šlifo preparatuose matyti dvejopi ruožai. Vieni jų (Retziuso linijos) beveik lygiagretūs su danties paviršiumi. Jie susidaro, kai sulėtėja raida ar pakinta medžiagų apykaita. viena šių linijų – neonatalinė - būna ryškesnė ir atsiranda emaliui formuojantis po gimimo. Antra matomų ruožų rūšis – Hunterio-Šregerio linijos, kurios dažniausiai išsidėsto statmenai į danties paviršių ir išryškėja dėl nevienodos prizmių pluoštelių krypties.
Emalio plokštelės – tai smulkūs plyšeliai, nusidriekę nuo emalio